nuleiststrėnis

nuleiststrė̃nis, -ė smob., adj. (2) Ss, nuléiststrėnis (1) K; N žr. nuleistastrėnis 1: Kad arklys turia skūkį, vadinas, y[ra] nuleiststrė̃nis Trk. Man nuleiststrė̃nė kumelė negraži Skr. Nuleiststrė̃nė višta Šts. Jos vyras nuleiststrė̃nis Vrb. | Nuleiststrėnis, kurio drabužis su nuleistomis strėnomis padirbtas J.